Medienos drėgmė: natūralios drėgmės, orasausė ir kameroje džiovinta mediena
Prekyboje žodis „sausa“ dažnai skamba kaip kokybės ženklas. Tačiau vienas pats jis pasako per mažai: neaišku, kaip mediena džiovinta, kokia jos drėgmė ir ar ji tinka konkrečiam darbui. Šiame puslapyje paaiškiname, kuo skiriasi trys medienos būsenos ir ką verta pasitikslinti prieš perkant.
Kodėl žodis „sausa“ nieko nepasako
Medienos sandėlyje „sausa“ gali reikšti bent tris skirtingus dalykus. Vienam tai lenta, kuri kelis mėnesius pastovėjo po stogu. Kitam – gaminys, išdžiovintas kameroje iki nurodytos drėgmės ir patikrintas pagal ją. Trečiam – tiesiog lenta, kuri nešlapia iš išorės.
Skirtumas tarp šių trijų atvejų yra ne teorinis. Nuo jo gali priklausyti, ar vėliau atsiras plyšių tarp dailylenčių, susisuks tašas arba pasikeis konstrukcinio mazgo matmenys.
Vien klausimo „Ar mediena sausa?“ neužtenka. Naudinga paklausti, kokiu būdu mediena džiovinta ir iki kokios drėgmės. Tada atsakymą jau galima palyginti su tuo, kur mediena bus naudojama.
Kaip drėgmė veikia medieną
Mediena yra higroskopinė: ji atiduoda ir sugeria drėgmę pagal aplinkos temperatūrą ir santykinį oro drėgnumą. Drėgmės mainai su aplinka nesibaigia nei medieną supjovus, nei ją sumontavus. Nusistovi tik pusiausvyra su konkrečia aplinka, o ji per metus gali keistis.
Šviežiai nupjautoje medienoje vanduo yra dviejose vietose. Dalis jo laisvai stovi ląstelių ertmėse, dalis yra surišta ląstelių sienelėse. Pirmiausia išgaruoja laisvasis vanduo. Kol jo dar yra, mediena lengvėja, bet matmuo praktiškai nesikeičia.
Riba, ties kuria laisvojo vandens nebelieka, vadinama pluošto įsotinimo tašku. Daugumos medienos rūšių ji yra maždaug 30 %, tačiau gali skirtis pagal rūšį ir konkretų elementą. Žemiau šios ribos mediena pradeda pastebimiau keisti matmenis.
Mediena traukiasi netolygiai. Labiausiai kinta plotis ir storis, mažiausiai – ilgis. Dėl to lenta gali susisukti arba išlinkti net tada, kai bendras drėgmės pokytis atrodo nedidelis. Pats matmenų kitimas yra natūrali medienos savybė, nors didelės deformacijos konkrečiam gaminiui gali būti nepriimtinos.
Natūralios drėgmės mediena
Natūralios drėgmės mediena
Tai mediena, kuri po pjovimo nebuvo specialiai džiovinama. Jos drėgmė priklauso nuo medienos rūšies, pjovimo laiko, laikymo sąlygų ir nuo to, kiek laiko praėjo po pjovimo.
Statybose tokia mediena tebenaudojama pagalbinėms atramoms, atitvarams, klojiniams ir kai kurioms konstrukcijoms. Ar ji tinkama konkrečiam mazgui, priklauso nuo projekto ir nuo to, ar vėlesnis džiūvimas nepakenks konstrukcijos tikslumui ar apdailai.
Vėlesnį džiūvimą ir galimus matmenų pokyčius reikia įvertinti iš anksto. Džiūdama tokia mediena traukiasi, gali skilti, suktis ir keisti geometriją. Pokyčio dydis priklauso nuo konkretaus elemento, todėl iš anksto tiksliai numatyti jo elgseną sunku.
Natūralios drėgmės mediena dažnai parduodama kaip pjautinė mediena. Tačiau pjautinė mediena gali būti ir džiovinta: žodis „pjautinė“ apibūdina apdirbimo būdą, o ne jos drėgmę.
Orasausė mediena
Orasausė mediena
Medienotyros ir profesinio mokymo šaltiniuose orasausė mediena apibūdinama kaip natūraliomis sąlygomis džiovinta mediena, pasiekusi tam tikrą drėgnio būseną. Dažniausiai nurodomas maždaug 15–20 % drėgnis, nors skirtinguose šaltiniuose ribos gali šiek tiek skirtis.
Prekyboje tas pats pavadinimas gali būti vartojamas laisviau. Juo kartais vadinama natūraliomis sąlygomis pradžiovinta mediena, nors visame jos skerspjūvyje minėta drėgnio būsena gali būti dar nepasiekta. Todėl vien užrašas „orasausė“ dar nepatvirtina nei faktinio drėgnio, nei jo vienodumo visoje lentoje. Šnekamojoje kalboje dažnai sakoma trumpiau – „orsausė“.
Praktikoje pirmiausia pradžiūsta medienos paviršius, o vidus džiūsta gerokai lėčiau, ypač storesniuose ruošiniuose. Priklausomai nuo storio, laikymo trukmės ir oro sąlygų, lentos viduje gali pasitaikyti ir apie 30–35 % drėgmės, nors iš išorės mediena atrodo sausa. Tai nėra kiekvienos lentos norma, o galimas praktinis atvejis.
Jei medienos viduje dar lieka apie 30–35 % drėgmės, dalis skerspjūvio gali būti ties pluošto įsotinimo tašku arba virš jo. Todėl didesnė dalis matmenų pokyčio dar gali būti priešakyje.
Paviršinis arba negilus matavimas gali sudaryti klaidingą sausumo įspūdį. Norint įvertinti drėgmę visame medienos skerspjūvyje, vien paviršiaus rodmens neužtenka. Reikia matuoti tinkamame gylyje ir keliose skirtingose vietose.
Pakankamai ilgai ir tinkamomis sąlygomis ore džiovinama mediena gali pasiekti gerokai mažesnę drėgmę. Tačiau vien prekybinis pavadinimas „orasausė“ nepatvirtina nei džiovinimo trukmės, nei drėgmės visame skerspjūvyje.
Orasausė mediena paprastai būna pradžiūvusi labiau nei ką tik supjauta, tačiau jos stabilumas priklauso nuo tikrosios drėgmės visame skerspjūvyje. Ten, kur svarbus tikslus galutinis matmuo arba tolesnis tikslus apdirbimas, vien pavadinimo neužtenka.
Kameroje džiovinta mediena
Kameroje džiovinta mediena
Džiovinimas kameroje vyksta valdomomis sąlygomis: pagal nustatytą režimą keičiama temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimo greitis. Tikslas – ne tik sumažinti medienos drėgmę, bet ir pasiekti numatytą rezultatą bei sumažinti džiovinimo metu atsirandančius įtempius.
Standartas EN 14298 aprašo, kaip vertinama džiovinimo kokybė. Atsižvelgiama ne tik į siekiamą drėgmę, bet ir į partijos vidurkį bei atskirų lentų nuokrypius. Prireikus vertinami ir džiovinimo metu medienoje susidarę vidiniai įtempiai.
Aiški džiovinimo specifikacija pasako daugiau nei vien žodis „sausa“. Pirkėjui svarbu žinoti ne tik tikslinę ar vidutinę drėgmę, bet ir leidžiamus atskirų lentų drėgnio nuokrypius. Vien partijos vidurkis neparodo, kiek tarpusavyje skiriasi atskiros lentos.
Kameroje džiovinta dvigubo pjovimo mediena dažnai naudojama ne kaip galutinis gaminys, o kaip ruošinys tolesniam apdirbimui – kalibravimui, obliavimui arba profiliavimui. Tokie ruošiniai naudojami ir profiliuotų apdailos gaminių – vidaus bei lauko dailylenčių – gamybai. Prieš tikslų apdirbimą ruošinys turi būti išdžiovintas iki numatytos drėgmės. Kitaip vėliau džiūdama mediena keis matmenis ir geometriją.
Vieno drėgmės procento visiems gaminiams nėra
Klausimas „Kokia turi būti medienos drėgmė?“ atrodo paprastas, tačiau vieno atsakymo nėra. Skiriasi ne tik gaminiai ir jų paskirtis, bet ir tai, kurioje vietoje bei kuriuo metu drėgmė matuojama.
Konstrukcijoms svarbi ne vien pradinė medienos drėgmė, bet ir būsimos eksploatavimo sąlygos: šildoma patalpa, uždengta nešildoma aplinka ar atviros lauko sąlygos.
Vidaus apdailai ir grindims tinkama drėgmė siejama su būsimos patalpos sąlygomis. Šildomame name oras žiemą paprastai būna sausesnis, vasarą drėgnesnis, todėl mediena kartu su aplinka šiek tiek keičia drėgmę ir matmenis. Prieš montuojant tokius gaminius reikia vadovautis konkretaus gamintojo laikymo ir aklimatizavimo instrukcija.
Fasado ar terasos mediena lauko sąlygomis paprastai nebus tokia sausa kaip šildomoje patalpoje. Todėl svarbiausia ne siekti kambario drėgmės, o užtikrinti vandens nutekėjimą, oro tarpą ir galimybę medienai išdžiūti po lietaus.
Drėgmė yra matmens dalis
Pagal EN 336 konstrukcinės medienos matmenys vertinami esant 20 % drėgmei. Jei mediena drėgnesnė arba sausesnė, jos faktinis plotis ir storis gali skirtis nuo nurodyto matmens.
Matmenų perskaičiavimui spygliuočių medienai taikoma apytikslė 0,25 % korekcija kiekvienam vieno procentinio punkto drėgmės skirtumui nuo 20 % atskaitos ribos. Pagal šį perskaičiavimą 200 mm pločio elementui skirtumas tarp 20 % ir 12 % drėgmės būtų apie 4 mm. Tai iliustracinis perskaičiavimas, o ne tiksli ar garantuota kiekvienos lentos susitraukimo prognozė.
Mediena džiūdama ar drėkdama keičia matmenis, tačiau pokyčio dydis priklauso nuo medienos rūšies, pjovimo krypties ir paties gaminio. EN 336 reikalavimai taikomi konstrukcinei medienai, todėl jų nereikėtų tiesiogiai taikyti dailylentėms, grindų ar terasų lentoms. Svarbiausia žinoti, prie kokios drėgmės nurodytas gaminio matmuo.
C24 nėra drėgmės klasė
Klausiant apie medienos drėgmę, atsakymas kartais būna: „Čia juk C24.“ Tačiau tai du skirtingi dalykai. C24 yra konstrukcinė stiprumo klasė, o ne medienos drėgmės rodiklis.
Stiprumo rūšiavimo taisyklėse medienos drėgmės būsena yra svarbi, tačiau C24 ženklas savaime nepasako, kokia medienos drėgmė yra pirkimo, pristatymo ar montavimo metu.
Jei drėgmė konkrečiam darbui svarbi, ją reikia tikrinti atskirai arba remtis tiekėjo pateikta produkto specifikacija. Plačiau apie pačią klasę – SOLVAT straipsnyje apie C24 medieną. Kuo skiriasi kalibruota, graduota ir obliuota mediena, aiškinama statybinės medienos gide.
Pelėsis ir puvinys: vieno slenksčio nėra
Dažnai norima išgirsti vieną drėgmės ribą, žemiau kurios mediena būtų visiškai saugi. Tačiau vieno universalaus slenksčio visoms medienos rūšims, temperatūroms ir naudojimo sąlygoms nėra.
Pelėsį ir medienos pamėlynavimą reikia atskirti. Pamėlynavimai arba mėlynos dėmės dažniausiai pakeičia medienos išvaizdą, tačiau paprastai nelaikomi konstrukciniu puviniu. Pelėsis taip pat nėra tas pats, kas puvinys, bet patalpose gali tapti higienos ir oro kokybės problema.
Puvinį sukeliantys grybai ardo pačią medienos struktūrą. Jiems paprastai reikia ilgai išliekančios didelės drėgmės, tačiau rizika priklauso ir nuo temperatūros, medienos rūšies bei nuo to, kiek laiko mediena išlieka drėgna.
Praktinė išvada paprasta: svarbus ne vien matavimo skaičius, bet ir drėgmės trukmė. Pakelta nuo žemės, nuo tiesioginio lietaus apsaugota ir gerai vėdinama mediena greičiau išdžiūsta, todėl biologinio pažeidimo rizika gerokai sumažėja.
Kaip drėgmė matuojama
Adatinis drėgnomatis
Etaloninis medienos drėgnio nustatymo metodas yra džiovinimas krosnelėje: mėginys pasveriamas, išdžiovinamas iki pastovios masės ir pasveriamas dar kartą. Šį metodą aprašo EN 13183-1. Jis tikslus, tačiau mėginį sugadina, todėl kasdienėje prekyboje paprastai netaikomas.
Praktikoje naudojami drėgnomačiai. Adatinis (varžinis) drėgnomatis aprašytas EN 13183-2, o bekontaktis (talpinis) drėgnomatis – EN 13183-3. Abu yra netiesioginiai vertinimo metodai, o ne etaloninis medienos drėgnio nustatymas.
Drėgnomačio rodmuo priklauso nuo to, kur ir kaip matuojama. Medienos paviršius gali būti sausesnis arba drėgnesnis negu jos vidus, ypač storesniuose ruošiniuose ar netolygiai džiovintoje partijoje. Todėl vieno matavimo neužtenka – drėgmę reikia tikrinti tinkamame gylyje, keliose vietose ir skirtingose lentose.
Ką pravartu paklausti tiekėjo
- ar mediena natūralios drėgmės, orasausė, ar džiovinta kameroje;
- jei mediena džiovinta kameroje – kokia buvo siekiama drėgmė ir kokie leidžiami atskirų lentų drėgnio nuokrypiai;
- kada, kokiu drėgnomačiu, kokiame gylyje ir keliose vietose drėgmė matuota;
- kaip mediena laikyta po džiovinimo – lauke neuždengta, lauke po stogu ar patalpoje;
- ar drėgmė nurodyta lydinčiuose dokumentuose;
- kokioje aplinkoje mediena bus naudojama – šildomoje, nešildomoje ar lauke;
- ar gaminys bus papildomai apdirbamas;
- ar svarbu, kad galutinis matmuo būtų tikslus.
Būsimą naudojimo vietą ir reikalingą matmenų tikslumą turi žinoti pats pirkėjas, projektuotojas arba darbus atliekantis specialistas. Tik tada tiekėjo pateiktą informaciją galima tinkamai įvertinti.
Kaip laikyti atvežtą medieną
Net tinkamai išdžiovinta mediena gali greitai vėl sudrėkti, jeigu ji laikoma ant žemės, neuždengta arba be oro tarpo. Mediena gali greitai sugerti drėgmę, o vėliau išdžiūti gerokai lėčiau.
Rietuvę reikia laikyti pakeltą nuo žemės ir apsaugotą nuo tiesioginio lietaus, tačiau ne sandariai apvyniotą. Tarp sluoksnių paliekamos vienodo storio tarpinės, kad oras galėtų judėti iš visų pusių.
Vidaus apdailos ir grindų gaminiams prieš montavimą dažnai leidžiama prisitaikyti prie būsimos patalpos sąlygų. Laikymo būdas ir trukmė priklauso nuo konkretaus gaminio: vienus gamintojas rekomenduoja išpakuoti, kitus palikti pakuotėse. Todėl reikia vadovautis konkretaus gamintojo montavimo ir laikymo instrukcija.
Dažni klausimai apie medienos drėgmę
Kuo orasausė mediena skiriasi nuo džiovintos kameroje?
Orasausė mediena tradiciškai siejama su natūraliu džiovinimu ir tam tikra pasiekta drėgnio būsena. Mokomojoje bei techninėje literatūroje dažnai nurodomas maždaug 15–20 % drėgnis, nors skirtinguose šaltiniuose ribos šiek tiek skiriasi. Kameroje mediena džiovinama valdomomis sąlygomis iki numatyto rezultato. Prekyboje vien pavadinimas „orasausė“ dar nepatvirtina, kad nurodyta drėgnio būsena pasiekta visame medienos skerspjūvyje.
Ką reiškia orasausė mediena?
Techninėje ir mokomojoje literatūroje orasausė mediena dažniausiai reiškia natūraliomis sąlygomis džiovintą medieną, pasiekusią maždaug 15–20 % drėgnį, nors skirtinguose šaltiniuose nurodomos ribos šiek tiek skiriasi. Prekyboje šis pavadinimas gali būti vartojamas ir natūraliai pradžiovintai medienai, kurios faktinis drėgnis visame skerspjūvyje nepatikrintas. Šnekamojoje kalboje dažnai sakoma trumpiau – „orsausė“.
Ar C24 mediena yra sausa?
C24 yra konstrukcinė stiprumo klasė, o ne drėgmės rodiklis. Stiprumo rūšiavimo metu medienos drėgmės būsena yra svarbi, tačiau pats C24 ženklas nepasako, kokia medienos drėgmė yra pristatymo ar montavimo metu. Jei tai svarbu konkrečiam darbui, drėgmę reikia tikrinti atskirai arba remtis tiekėjo pateikta produkto specifikacija.
Kodėl džiovinta mediena vis tiek susitraukė?
Džiovinimas matmenų pokyčius sumažina, bet jų visiškai nesustabdo. Mediena ir toliau derinasi prie aplinkos temperatūros ir santykinio oro drėgnumo. Jei ji patenka į sausesnę aplinką negu buvo prieš montavimą, gali džiūti toliau ir trauktis.
Ar galima natūralios drėgmės medieną naudoti karkasui?
Praktikoje natūralios drėgmės mediena karkasams dar naudojama, tačiau projektas ir darbų technologija turi įvertinti jos vėlesnį džiūvimą. Džiūdami elementai gali trauktis, suktis ir keisti geometriją, todėl prognozuojamam galutiniam rezultatui paprastai saugiau rinktis tinkamai išdžiovintą konstrukcinę medieną.
Kiek keičiasi lentos matmuo džiūstant?
Pagal EN 336 konstrukcinės spygliuočių medienos matmenims taikoma apytikslė 0,25 % perskaičiavimo korekcija kiekvienam vieno procentinio punkto drėgmės skirtumui nuo 20 % atskaitos ribos. Tai nėra tiksli kiekvienos lentos susitraukimo prognozė: realus pokytis priklauso nuo medienos rūšies, pjovimo krypties ir konkretaus elemento.
Ar drėgnomatis parodo tikslų atsakymą?
Drėgnomatis padeda įvertinti medienos drėgmę, tačiau vienas rodmuo nėra galutinis atsakymas. Rezultatui įtakos turi matavimo vieta, gylis, medienos rūšis ir temperatūra. Todėl reikia matuoti keliose vietose ir skirtingose lentose.
Kur rasti konkrečius medienos gaminius, matmenis ir kainas?
Šiame puslapyje paaiškiname medienos drėgmės skirtumus. Konkrečius gaminius, jų matmenis, kainas ir aktualią pasiūlą rasite SOLVAT svetainėje.
Nesate tikri, kokios būsenos medienos reikia jūsų darbui?
Paaiškinome, kuo skiriasi natūralios drėgmės, orasausė ir kameroje džiovinta mediena. Konkrečius gaminius, jų matmenis ir kainas rasite SOLVAT svetainėje:
Statybinės medienos kategorijos SOLVAT svetainėje